Religija braižo visuomenės moralės ribas – ir viena pirmųjų reguliuoja žmogaus kūną, seksualumą, intymų gyvenimą. Vienose tradicijose seksualinė energija laikoma dvasine jėga, kitose – pavojinga aistra, kurią reikia suvaldyti. Kaip šie skirtingi matymai formuoja žmogaus santykį su savo kūnu, geismu ir intymumu?

Apie tai LRT KLASIKOS laidoje „Kūno kultūra“ kalba Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė.

|00:00

– Ar Bažnyčia laisvėja kūniškumo klausimais?

– Sociologų duomenys rodo, kaip kiekvienos visuomenės pasiekimai darė įtaką religinėms organizacijoms, jų tikintiesiems, netgi dvasininkų luomui. Štai Lietuvoje galėtume sakyti, kad žinome Bažnyčios požiūrį į abortus. Bet, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur moterų teisės visuomenėje buvo išdiskutuotos, kur vienuolės dalyvavo antrojoje feminizmo bangoje ir kovojo už kontracepciją, abortų legalizavimą, matome, kad jie priima tam tikrus pokyčius.