Biologai jau seniai mano, kad didelės smegenys, palyginti su kūno dydžiu, gali būti glaudžiai susijusios su priklausymu itin socialiai rūšiai, rašoma portale „Science alert“.
Tai vadinama socialinių smegenų hipoteze ( angl. social brain hypothesis), ir ji gana gerai pasitvirtina kalbant apie vieną konkrečią gyvūnų genealoginio medžio šaką – mūsų pačių.
Šia šaka dalijamės su daugybe kitų socialių gyvūnų: bandose gyvenančiais kanopiniais, tokiais kaip avys ir ožkos, gaujomis gyvenančiais plėšrūnais, pavyzdžiui, vilkais ir liūtais, banginiais, delfinais, šikšnosparniais; primatais ir, galbūt, paukščiais.
Visi šie gyvūnai paprastai atitinka socialinių smegenų hipotezėje aprašytą ryšį: kuo didesnė socialinė grupė, tuo didesnės smegenys, tiksliau – žinduolių neokorteksas.
Tačiau dar kelios, visiškai kitokios, gyvūnų grupės, priklausančios visai kitai evoliucinio medžio šakai, taip pat garsėja didelėmis smegenimis ir sudėtingu elgesiu, tai galvakojai.
