Demokratinė politika nėra gera vieta fantaziją turintiems žmonėms. Per paskutinį dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje pasikeitė 7 premjerai, Prancūzijoje – net 9, Lietuvoje – tik 6, bet paskutiniu metu čia kaitos tempai pagreitėjo.
|00:00
Tų premjerų pavardes jau mažai kas beprisimena ir net nebesistengia prisiminti. Įsimintinas gal tik pats amerikietiškus kalnelius primenantis emocinis klimatas, kai nuo kaitos lūkesčio iš atėjusio naujo politiko smunkama link nusivylimo, o lauktos kaitos vietoje gaunama tik daugiau valdžios kontrolės. Neblėstantis apetitas politines vizijas sutapatinti su reguliavimų sąrašais – ar tai būtų saugumo, švietimo, ekonomikos, migracijos, kultūros ar kitos sritys – yra vienas iš pastovių demokratinių valstybių bruožų, kuris pergyvena ateinančias ir nueinančias valdžias. Įdomu kelti klausimą, ar politikų siekis tokiu būdu lipti ant sprando savo pavaldiniams yra tų politikų ribotos fantazijos problema, ar galbūt jų rinkėjų, o gal pačios demokratijos modelio, kuris riboja kitokias politines vizijas?
Keli keliamą problemą iliustruojantys pastarojo mėnesio pavyzdžiai:
1. Liepos 21 d. Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja galutinai patvirtino draudimą vaikams iki 15 m. naudotis socialiniais tinklais. Tai griežčiausia socialinių tinklų reguliavimo priemonė Europoje. Šis sprendimas padarytas remiantis kitų šalių patirtimi, gausiais moksliniais tyrimais ir turint didelį visuomenės palaikymą. Viena kitos įprastai pakęsti negalinčios Prancūzijos opozicinės partijos iš kairės ir dešinės ideologinių stovyklų šiuo atveju sutarė, kad didesnė kontrolė yra būtina. Taip pat jos pateikė savų draudimų ir reguliacinių siūlymų sąrašus ateinantiems rinkimams.
