Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) metinė paklausa iki 2040 metų gali siekti 79,2 teravatvalandės (TWh) – apie 87 proc. išankstinėse galimybių studijose nustatyto teorinio jo pajėgumo (91 TWh), rodo šešių šalių dujų perdavimo sistemos operatorių apklausa.
Iš šios paklausos 64,4 TWh sudarys pramonės projektų poreikis, o 14,8 TWh – Vokietijos paskirstymo tinklų poreikis, ketvirtadienį pranešė „Amber Grid“.
Pasak jos vadovo Nemuno Bikniaus, šie rezultatai suteikia struktūrinį pagrindą vandenilio koridoriui, jungiančiam Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją.
„Rinkos apklausos rezultatai parodė, kad projektų vystytojai ir rinkos dalyviai regione – tarp jų ir Lietuvoje – jau dabar aiškiai reiškia savo poreikius vandenilio infrastruktūrai. Tai svarbus signalas: Lietuva gali tapti ne tik tranzito, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Tolesnis žingsnis – šiuos poreikius paversti konkrečiais įsipareigojimais ir investiciniais sprendimais“, – pranešime teigė N. Biknius.
Prognozuojama, kad Baltijos regiono gamyba 2033–2050 metais augs nuo 3,4 iki 11,1 TWh, o suvartojimas – nuo 0,2 iki 4,5 TWh.
