Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas tyrimas įvertino ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje. „Tai yra žmogaus psichologinė reakcija, stresas dėl ekologinės krizės ir dėl su ja susijusių veiksnių kylantys sunkumai. Tam tikras spektras, į kurį įeina ir normali reakcija, kaip ir į bet kokį stresą. Tačiau labai stipriai išreikšti simptomai gali rodyti ir tam tikro sutrikimo požymius“, – ekologinį nerimą apibrėžia dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė.
Reprezentatyvi apklausa rodo, kad stiprų ekologinį nerimą patiria 1,4 proc. Lietuvos gyventojų, o nestiprius simptomus – 41 proc.
Ekologinį nerimą gali sukelti įvairūs ekologinės krizės patyrimai – nykstanti biologinė įvairovė, stichinės nelaimės, susijusios su klimato pokyčiais.
Ekologinis nerimas yra normali ir adekvati reakcija į vykstančią klimato ir ekologinę krizes, stipraus ekologinio nerimo apraiškos gali trikdyti gyvenimą.
Ekologinis nerimas kartais atsispindi pasvarstymuose dėl ateities ir šeimos planavimo.
