Į Lietuvos jūrų muziejų kasmet patenka dešimtys nusilpusių, sužeistų ar ligotų ruonių. Tačiau išgydyti gyvūną – tik dalis darbo. Mokslininkams svarbu suprasti, kas nutinka tuomet, kai ruonis vėl grįžta į Baltijos jūrą, – ar jis prisitaiko prie aplinkos, geba rasti maisto ir išgyventi. Būtent tai tiria Klaipėdos universiteto doktorantė, Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė. Mokslininkė, tapusi pirmąja lietuve, pelniusia prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą, tyrinėja Baltijos pilkuosius ruonius ir jų gyvenimą po reabilitacijos.
Plačiau – garso įraše:
|00:00
Pasak pašnekovės, pasirinkimą tirti būtent šiuos gyvūnus lėmė realybė – pilkieji ruoniai yra dažniausiai į muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą patenkanti rūšis.
„Baltijos jūroje gyvena trys ruonių rūšys, o Baltijos pilkasis ruonis yra labiausiai paplitęs. Apie 98 procentus kasmet pas mus į Reabilitacijos centrą patenkančių ruonių yra būtent pilkieji ruoniai“, – sako L. Lupeikaitė-Kuncienė.
