Iš viso daugiau nei 17 metų kalėjime praleidęs Aleksandras prisipažįsta: išėjus į laisvę jam teko iš naujo mokytis gyventi. Jo teigimu, kalėjimas ir laisvė – du visiškai skirtingi pasauliai, o žmogui, grįžusiam iš laisvės atėmimo įstaigos, kartais būna sunku įveikti net pačias paprasčiausias kasdienines problemas. Remdamasi tarptautinės katalikiškos organizacijos „Caritas“, padedančios šimtams bausmę atliekančių arba jau išėjusių į laisvę žmonių, patirtimi LRT.lt dalijasi Aleksandro istorija.
Netrukus į laisvę išeiti turinčio kalinio motina yra įsitikinusi, kad keistis turi ne tik buvę nuteistieji, bet ir visuomenė, kuri dažnai juos sutinka su nepasitikėjimu ir išankstiniu nusistatymu.
Šį tekstą galite skaityti ir rusų kalba.
Vilniuje esanti Šv. Stepono bažnyčia retai atveria duris miesto gyventojams ir turistams. Šiuo metu neveikianti bažnyčia buvo pastatyta 17 a. pradžioje ir per savo istoriją išgyveno gaisrus, sugriovimus, karus ir okupacijas. Įvairiais laikotarpiais ši renesansinė bažnyčia buvo tapusi dirbtuvėmis, sandėliu ir net kalėjimu – įkalinimo įstaiga bažnyčios pastatas buvo paverstas caro Aleksandro II valdymo laikotarpiu 19 a. pabaigoje.
Birželio viduryje bažnyčia trumpam atvėrė duris lankytojams: čia vyko Pasaulinio Dievo gailestingumo apaštališkojo kongreso renginiai. Tarp jų buvo ir diskusija „Kelias iš kalėjimo į laisvę“, kurią surengė Lietuvos „Carito“ nuteistųjų konsultavimo centras.
