Lietuvos būsto rinka nepaiso geopolitinio neapibrėžtumo, kilstelėtų palūkanų normų ar Persijos įlankos konflikto atgarsių namų ūkių piniginėms. Nors paprastai vasarą būsto sandorių aktyvumas atslūgsta, šiemet birželis išliko intensyvus. Tiek butų, tiek individualių namų įsigijimų sandorių skaičius per metus pašoko beveik 12 proc. ir dešimtadaliu viršijo pastarojo dešimtmečio šio mėnesio sandorių vidurkį. Nepaisant rekordus pasiekusių būsto pasiūlos rodiklių, kainų augimas neslopsta vis labiau ribodamas būsto įperkamumo galimybes.
Jau pernai rinką suaktyvino nuogąstavimai dėl spartaus būsto brangimo perspektyvų. Europos centriniam bankui apkarpius palūkanų normas pernai prasidėjo klasikinis nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo ciklas. Lengvesnė skolų aptarnavimo našta, stabilesnės makroekonominės perspektyvos ir pagerėję gyventojų lūkesčiai suveikė kaip klasikinis paklausos katalizatorius. Be to, suskubti į būsto rinkos traukinį gyventojus paskatino ir nuogąstavimai dėl netvaraus būsto kainų šuolio ateityje. Šį nerimą kaitino į vienus metus sukritusi puokštė prociklinių aplinkybių: žemos palūkanų normos, riboti statybų sektoriaus pajėgumai ir išaugę viešųjų ypač su gynybos projektais susijusių investicijų planai, atsiimtos lėšos iš antros pensijų pakopos ir skolinimosi reikalavimų pirmam būstui įsigyti sušvelninimas.
