Lietuvoje daugėja autistiškų vaikų ir suaugusiųjų, kuriems reikia aiškios, nuoseklios ir realiai prieinamos pagalbos. Higienos instituto duomenimis, per 2025 m. autizmo spektro sutrikimas buvo diagnozuotas 1171 kartą. Tačiau augant pagalbos poreikiui vis ryškiau matyti dvi sritys, kuriose šeimos dažnai lieka vienos: įtrauktis mokykloje ir gyvenimas bendruomenėje žmonėms, kuriems reikia intensyvios ar nuolatinės pagalbos. Vienu atveju tėvai turi įrodinėti, kad vaikas gali mokytis bendrojo ugdymo klasėje, jei gauna tinkamą pagalbą. Kitu atveju šeimos gyvena su klausimu, kas pasirūpins sunkią negalią turinčiu artimuoju, kai jos pačios nebepajėgs, rašoma Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pranešime žiniasklaidai.
Būti klasėje neužtenka
Pasak Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovės Linos Sasnauskienės, tikra įtrauktis turi veikti taip, kad klasėje gerai jaustųsi visi vaikai: ir turintys individualių poreikių, ir jų neturintys. Tačiau tam neužtenka vien priimti vaiką į bendrojo ugdymo mokyklą. Autistiškiems vaikams dažnai pritrūksta pritaikytos aplinkos, aiškios struktūros, švietimo pagalbos specialistų ir galimybės parodyti pasiekimus jiems tinkamu būdu.
„Į mus nuolat kreipiasi tėvai, kurie nebežino, ką daryti. Pavyzdžiui, pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje kaip švietimo pagalbos priemonė nurodomas poreikis dėl padėjėjo skyrimo, tačiau jis neskiriamas. Ar vos prasidėjus mokslo metams ir iškilus pirmiesiems sunkumams pasiūloma šeimai namų mokymo pasirinkimo prievolė.
