Kai kuriems astma sergantiems žmonėms dusulys ar netikėtas kosulys tampa tokia įprasta kasdienybės dalimi, kad jie tiesiog nustoja tai pastebėti. Mes linkę prisitaikyti: lėčiau lipame laiptais, atsisakome aktyvesnių pramogų, prabundame naktimis ir manome, kad tai – tiesiog normalus gyvenimas su astma, kurio iššūkius įveikti padeda greito poveikio gydymo metodai. Ši situacija neretai primena savotišką Stokholmo sindromą – pacientai taikstosi su ligos, tarsi nematomo smurtautojo, daroma žala, nors iš tiesų yra tapę jos įkaitais. Tačiau ar dusulys ir kosulys iš tiesų turi būti kasdieniai astma sergančio žmogaus palydovai, rašoma Santaros klinikų pranešime žiniasklaidai.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje astma serga apie 50 tūkst. žmonių, tačiau tai – tik oficialiai registruoti atvejai. Tikėtina, kad realus sergančiųjų skaičius yra didesnis, nes dalis žmonių serga lengvesnėmis ligos formomis ir nesikreipia į gydymo įstaigas.
Vis dėlto skaičiuojama, kad būtent sunki astma apie 5 tūkst. lietuvių laiko tikrais įkaitais. Kad ligoniai būtų išlaisvinti, neretai reikalingi ir savotiški „detektyvai“ – artimieji, draugai ar kolegos, kurie padėtų atpažinti ligos paliekamus pėdsakus ir išvaduoti savo artimąjį iš sunkios astmos nelaisvės.
