Sutuoktiniai Rolandas ir Viginta Jakuboniai kalvėje sukiojasi jau kelis dešimtmečius. Jiedu yra baigę metalo apdirbimo studijas Telšių taikomosios dailės technikume, baigę mokslus iš pradžių minkė molį, o vėliau įkūrė savo kalvę ir paėmė į rankas plaktukus.
„Kabo mūsų pirmoji saulutė. Mes kiekvienas nukalėme po vieną. Tik nežinau, kurio ji išliko. Iškart išvažiavome į mugę Klaipėdoje. Buvome tokie pakylėti, kad jau galime tuo užsiimti“, – sako Viginta, prisiminusi pirmuosius darbus.
Tas užsidegimas juos lydi iki šiol. Rolandas kurdamas prie metalo prijungė medį ir akmenį. Pasak jo, kartais pakanka pažvelgti į medžio gabalą, kad jame iškart išvystum būsimą kūrinį. „Atvežė ąžuolinį žabą. Pažiūrėjau ir pamačiau, kad iš jo išeitų dekoratyvus medžiotojo šautuvas. Čia ne aš sprendžiu – sprendžia pats medis, o man belieka įgyvendinti“, – tikina jis.
Daugumą savo darbų kalviai kuria iš metalo atliekų. Anot Rolando, senas metalas turi savitą faktūrą ir istoriją. „Tokia jau mūsų profesija – surūdijusiame, perpuvusiame metale pamatyti grožį. Tada jau nebegali praeiti pro šalį“, – pasakoja pašnekovas.
Panašiai yra ir su medžiu. Kalvio teigimu, jame grožis slypi savaime, todėl svarbiausia jo nesugadinti.
