2024-aisiais dezinformacija kainavo arba turėjo įtakos pasaulio ekonomikai už daugiau nei 400 mlrd. dolerių, skaičiuoja tyrimą atlikę ekspertai. Vertintas finansinis, socialinis ir politinis dezinformacijos poveikis. Vis didesne problema, sako ekspertai, tampa ne išorės jėgų kišimasis, o destruktyvios vidaus jėgos.
Kova tarp Rytų ir Vakarų, tarp Europos ir Rusijos. Taip vadinti rudenį Moldovoje vykę parlamento rinkimai. Rusija pirko balsus, finansavo nuomonės formuotojus, kad skleistų į diasporą nukreiptą dezinformaciją. Kibernetinės atakos smogė valstybinėms institucijoms, įskaitant Centrinę rinkimų komisiją. Nepaisant Kremliaus pastangų, rinkimus laimėjo proeuropietiška prezidentės Maios Sandu partija.
Birželį rinkimus Armėnijoje taip pat laimėjo artimesnių santykių su Europos Sąjunga siekiančio premjero partija, nors Rusija ir čia bandė daryti įtaką, taikė ekonominį spaudimą.
Su dezinformacija dirbantys ekspertai pastebi – įtakai iš išorės šalys vis atsparesnės, bet tuo pačiu vis didesne problema tampa priešiškų jėgų veikimas valstybių viduje – pirmiausia, esą, per populistines ar radikalias partijas.
„Jų gretos auga. Matome, kaip sparčiai populiarėja kraštutinės dešinės partijos Lenkijoje. Viena jų – „Lenkijos karūnos konfederacija“ – jau turi 8–9 proc. rinkėjų palaikymą ir tai didžiausias skaičius Lenkijos istorijoje“, – sako Lenkijos Civitas universiteto Dezinformacijos tyrimų centro direktorius Grzegorzas Rzeczkowski.
