|00:00
Scenoje jis atsiveria tūkstančiams, tačiau gyvenime vis dažniau renkasi tylą. Grupės „ba.“ lyderis Benas Aleksandravičius pripažįsta, kad kūryba jam tapo savotiška terapija, o populiarumas atnešė ne tik pilnas koncertų sales, bet ir būtinybę saugoti savo asmeninį pasaulį.
Viso pokalbio su Benu Aleksandravičiumi klausykite čia:
– Kaip manai, ar žmogaus asmenybė scenoje ir realiame gyvenime turi sutapti? – Nebūtinai. Jei kalbėčiau apie save, scenoje jaučiuosi laisvesnis, realybėje esu ganėtinai uždaras. Priklauso nuo nuotaikos, bet tikrai nėra taip, kad einu pas visus išskėtęs rankas. Susikirtimai, susipažinimai, žmonių noras žinoti daugiau, nei jiems reikia, sukuria uždarumą, gal suveikia savisaugos instinktas. Manau, kad kuriantis žmogus kuria iš savo gyvenimo, aš nemoku sukurti kažko, ko pats nepatyriau (...).
– Ar nemanai, kad paradoksalu būti uždaram pavieniams žmonėms, bet atsiverti masėms? – Rašydamas naujausią albumą jaučiausi ypač atviras prieš patį save, kartais, kai dabar manęs žmonės paklausia, ar nebuvo sunku, pagalvoju, kad į tai žiūrėjau, kaip į terapiją. Dabar man sunku suvokti, kad masė žmonių gali suprasti, kaip jaučiausi ar jaučiuosi.
