Politikoje svarbu ne tik tai, kas pasakoma. Kartais dar svarbiau tai, kas nutylima. Būtent todėl pirmosios naujos Vyriausybės programinės kalbos visada vertos ne tik dėmesingo klausymosi, bet ir atidaus skaitymo tarp eilučių.
Kiekviena nauja Vyriausybė ateina su pažadais apie proveržį, ryžtą ir naują politinę kokybę. Tačiau tikrasis jos veidas atsiskleidžia ne lozunguose ar pirmosiose spaudos konferencijose. Jį atskleidžia prioritetai. Jie ir atsako į svarbiausią klausimą – kokią Lietuvą ketinama kurti per likusius dvejus šios Seimo kadencijos metus.
Šiandien mūsų valstybė susiduria su išskirtiniais iššūkiais. Nesibaigiantis karas Ukrainoje, augantys saugumo reikalavimai, demografinė krizė, ekonominiai neapibrėžtumai, technologijų revoliucija ir vis agresyvesnės informacinės atakos reikalauja ne tik administracinių sprendimų. Reikalinga aiški valstybės vizija. Valstybė – tai kur kas daugiau nei institucijos, įstatymai ar biudžeto eilutės. Ją kuria žmonės, kuriuos sieja bendra istorinė atmintis, kalba, kultūra, vertybės ir atsakomybė už savo šalies ateitį.
Todėl nustebino, kad paskirtojo ministro pirmininko pirmojoje programinėje kalboje Seime žodis „kultūra“ apskritai nenuskambėjo. Juolab kad Kultūros politikos pagrindų įstatymas kultūrą aiškiai įvardija kaip strateginę valstybės raidos sritį. Seimo salėje atkreipiau į tai dėmesį ir paklausiau, kokią vietą kultūra užims būsimos Vyriausybės darbuose.
