|00:00
Akordeono virtuozas Martynas Levickis, į šoną bent trumpam padėjęs pailsinti akordeoną, pramankštinti miklius pirštus ir atsigauti po įtempto laikotarpio mėgsta ne kur kitur, o namie – atostogos jam daugiau nei aplinkos pakeitimas.
Viso pokalbio su M. Levickiu klausykite čia:
|00:00
– Ar įsivaizduoji save grojantį per Jonines?– Be abejo, įsivaizduoju daug kur save grojantį, daug kur ir kviečia, klausimas tik, ar yra laiko ir noro. Džiaugiuosi, kad galiu rinktis, tačiau tai nereiškia, jog prie laužo jau tikrai negročiau. Yra tekę groti ir užstalėje, ir giminėms – nuo vaikystės tai dariau. – Kaip dažnai nutinka, kad tavęs prašo pagroti net tose vietose, kur akordeoną sunku atrasti? – Ko gero, žmonės tikisi, kad pagrosiu, neretai taip ir nutinka. Esu ganėtinai išrankus akordeonams, kai kuriems trūksta klavišų, kai kurie per maži ir tai iš tikrųjų yra didelė problema. Su bet kokiu akordeonu gal polką ar valsą ir sugročiau, o gal ir ne.
