Po kelių dienų viešnagės Pagėgių krašte, kurios metu turėjau garbės vesti renginį ir tarti sveikinimo žodžius Pagėgių kultūros centro organizuotame Vydūno ir kitų Mažosios Lietuvos šviesuolių pagerbime, aplankiau legendinį Rambyno kalną. Nuo jo atsiverianti didinga Nemuno panorama ne tik žavi akį, bet ir leidžia pajusti ypatingą šio krašto dvasią – čia gyva lietuvybė, istorija ir tautinė atmintis.
Vos už kelių kilometrų nuo Rambyno įsikūrusios Bitėnų kapinaitės. Iš pirmo žvilgsnio tai kuklios kaimo kapinės, tačiau iš tiesų – viena svarbiausių Mažosios Lietuvos atminties vietų. Čia ilsisi žmonės, savo gyvenimą paskyrę lietuvių kalbai, kultūrai ir tautinei savimonei.
Bitėnų kapinėse amžinojo poilsio atgulė dvi iškiliausios Mažosios Lietuvos asmenybės – filosofas, rašytojas ir tautos dvasios žadintojas Vydūnas (Vilhelmas Storosta) bei spaustuvininkas, publicistas ir visuomenininkas Martynas Jankus, pelnytai vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. Vydūnas mokė, kad tautos stiprybė pirmiausia gimsta žmogaus dvasioje, o Martynas Jankus savo darbais įrodė, jog meilė Tėvynei reiškiasi konkrečiais darbais – jo spaustuvėje buvo leidžiama lietuviška spauda spaudos draudimo metais.
Tačiau Bitėnai saugo ne tik šių dviejų didžiavyrių atminimą. Čia ilsisi ir kiti Mažosios Lietuvos šviesuoliai – mokytojai, kultūros veikėjai, visuomenininkai, lietuvybės puoselėtojai, kurių pasiaukojimas padėjo išsaugoti mūsų tautinę tapatybę. Kiekvienas antkapis primena, kad Lietuva buvo kuriama ne tik garsių vardų, bet ir daugybės kuklių žmonių darbais.
