Europos kelių transporto sektorius pastaruosius kelerius metus balansuoja ties stagnacijos riba, tačiau Lietuvos kelių transporto įmonės sugeba augti net ir stagnuojančioje rinkoje didindamos savo užimamos tarptautinių pervežimų rinkos dalį. Dyzelino kainų šuolis, prastėjantys Europos Sąjungos pirkėjų lūkesčiai ir augantys kelių mokesčiai kelia naujų iššūkių Lietuvos kelių transporto įmonėms, tačiau ar patys neprikaišiosime sau pagalių į ratus?
Lietuvos kelių transporto įmonės išties demonstruoja įspūdingus rezultatus. Bendras krovininių transporto priemonių nuvažiuotų kilometrų skaičius Vokietijos keliuose per pastaruosius šešerius metus (nuo 2019 iki 2025 metų) sumažėjo 1 proc. Šį sumažėjimą lėmė Vokietijos ekonomikos stagnacija bei tebesitęsianti pramonės sektoriaus deindustrializacija. Tačiau Lietuvos kelių transporto įmonės sugebėjo padidinti šį skaičių net 39 proc.
Įdomu tai, kad Lietuva pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių Vokietijos keliuose atsilieka tik nuo Lenkijos ir pačios Vokietijos vežėjų (Lietuva 2017 m. aplenkė Slovakiją, 2018 m. – Vengriją, 2019 m. – Nyderlandus, 2022 m. – Rumuniją, o 2023 m. – Čekiją). Vėlgi, įspūdingas mažos, bet veržlios ir sumanios šalies pasiekimas – ypač turint omenyje, kad po 2014 m. ir 2022 m. Rusijos karinių invazijų Ukrainoje mes, vietoje tilto tarp Rytų ir Vakarų, tapome periferine ES valstybe. Be to, Lietuvos kelių transporto įmonėms pagalius į ratus kaišiojo ir 2022–2024 metais galiojusi mums nepalanki ES Mobilumo paketo nuostata kas aštuonias savaites vilkikus grąžinti į jų registracijos šalį. Laimė, kad 2024 m. spalį ES Teisingumo Teismas galutinai panaikino šį ES Mobilumo paketo įpareigojimą.
