Jaunosios kartos mados dizainerės Patricijos Regesaitės kūrybinis kelias driekiasi per labai skirtingas mados sistemos teritorijas – nuo paaugliškų autorinių kolekcijų ar laimėjimų mados konkursuose iki patirčių aukštosios mados ateljė pas Iris van Herpen ir Robertą Wuną. 2024-ųjų pabaigoje Patricija grįžo į Lietuvą ir pristatė moteriškos mados projektą „Preges Studios“. LRT KLASIKOS laidoje „Tendencingai“ dizainerę kalbina Deimantė Bulbenkaitė.
– Pirmas kolekcijas ėmeisi kurti būdama devintokė. Kaip kilo noras kurti drabužius ir kas suformavo tavo suvokimą apie madą, skonį? Nuo ko prasidėjo tavo santykis su mada?
– Pats pirmasis atsiminimas – kaip su sese kaime kurdavome personažus, eskizuodavome kažkokias stichijas, kurdavome identitetus merginoms. Man visą laiką būdavo svarbu sukurti galingą moters įvaizdį. Lankiau daug užklasinių būrelių: buvo ir dailės mokykla, ir menų gimnazija. Ten turėjau galimybę išmokti įvairių meno šakų: nuo skulptūros iki piešimo. Labai anksti mama mane išmokė siūti ir konstruoti, nes nebuvo lėšų kiekvieną kartą nusipirkti kažką, kas madinga, ką nešiojo mano bendraklasės.
Pasak mano tėvų, spinta būdavo pilna sesers išaugtų rūbų, tad stengdavausi susikurti sau rūbus. Mano galvoje buvo tokie du suvokimai apie madą: tai, ką nešioju aš, ir tai, ką kuriu. Kūryba labai skyrėsi nuo to, ką dėvėjau.
