Kostiumų dailininkė, mados dizainerė Marija Petraitytė šiemet tapo atsakymu abejojantiesiems, ar ši sritis tikrai yra menas. Panevėžietė „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimuose buvo nominuota kaip jaunoji menininkė už sukurtus kostiumus Panevėžio muzikiniame teatre pastatytai operetei „Šikšnosparnis“.
– Kodėl pasirinkote būtent mados dizaino ir kostiumo dizaino studijas? Ar prisimenate savo pirmąjį kūrinį?
– Jei brėžtume trajektoriją, buvo „Minties“ gimnazija, Dailės mokykla, Kopenhagos (Danija) dizaino ir technologijų mokykla (čia įgijau tvarios mados dizainerės specialybę), Vilniaus dailės akademija – studijavau mados dizainą.
Visgi prisimenu, kad menai, piešimas traukė nuo vaikystės. Siuvo mama – mane žavėjo šis kūrybinis procesas. Tad kryptis braižėsi labai natūraliai – nebuvo jokių per naktį priimtų sprendimų. Niekada net nekilo klausimų, kad užsiimsiu kuo nors kitu nei menais, neturėjau jokių rimtesnių planų B ar C.
Pirmuosius piešinius būtų sudėtinga prisiminti, tačiau atmenu – visus mamos žurnalus būdavau apipiešusi. Na, o pirmas drabužis buvo kelnės sau pagal vokiečių mados žurnalo „Burda“ modelį. Man tada buvo apie 11–12 metų. Paskui – suknelės, kiti drabužiai, bet jau vėliau – buvau vyresnė, gal 17 metų. Pati siuvausi ir Šimtadienio šventės kostiumą – gana įdomų, animė tema.
