Kalbėdamas apie vaidmenį seriale „Spider-Noir“, Nicolas Cage`as yra pasakęs, kad 70 proc. jo personažo sudaro Humphrey Bogartas, o likusius 30 proc. – Triušis Kvanka. Prie jo ekscentriško elgesio pratę kritikai dažnai linkę numoti ranka į tokius palyginimus, o aš manau, kad aktorius apie savo prieigą kalba rimčiau, nei priimta manyti. Ir žymaus animacinio personažo ausys seriale iš tiesų netrunka pasirodyti.
Nejuokauju, arba juokauju ne labiau nei pats ponas N. Cage`as. Turbūt puikiai prisimenate, kad Kvanka labai mėgsta apsimesti kažkuo kitu. Nuolat persirengia kokiais nors personažais, vedžiodamas aplink pirštą jį nesėkmingai gaudantį medžiotoją ir šiaip krėsdamas visokiausius pokštus.
Žmogus Voras seriale (jis, beje, čia vadinamas tiesiog Voru), periodiškai daro lygiai tą patį. Užsideda kokį kostiumą, neatpažįstamai keičia kalbėjimo manierą, eiseną ir laikyseną, ir tokiu būdu dažniausiai sugeba išvengti pavojaus arba per apgaulę pelnyti sau naudos.
Kiekvienas iš šių epizodų suteikia N. Cage`ui progą kaip reikiant pasilinksminti. Pramoginis žanras leidžia neprisirišti prie psichologiškai niuansuoto, maždaug realistiško vaidinimo registro, ir teatrališki aktoriaus persikūnijimai periodiškai išties įgyja beveik animacinių bruožų. O svarbiausia, kad visa tai absoliučiai nesikerta su serialo dvasia. Šiaip ar taip, „Spider-Noir“ yra komikso, taigi pieštinės, visų pirma, paaugliams skirtos, medijos ekranizacija, todėl laikytis išskirtinai rimtos intonacijos čia nėra jokio reikalo.
