Siekiant nuraminti susirūpinimą dėl augančio duomenų centrų energijos ir išteklių poreikio dažnai pateikiamas argumentas, kad ateityje dirbtinio intelekto (DI) modeliams reikės mažiau išteklių, nes jie tobulės ir taps efektyvesni. Tačiau, remiantis nauja Jungtinių Tautų ataskaita, kurioje įvertintos DI aplinkosaugos sąnaudos, šis iš pirmo žvilgsnio logiškas mąstymas gali įvilioti į spąstus, skelbia „The Conversation“.
Ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2030 m. dirbtinio intelekto energijos suvartojimas gali padvigubėti ir sudaryti 3 proc. pasaulio elektros energijos suvartojimo, išmetamųjų teršalų kiekis prilygs Jungtinės Karalystės išmetamų teršalų kiekiui, o aušinimui sunaudojamo vandens kiekis viršys metinį pasaulio gyventojų geriamojo vandens poreikį.
Be to, prognozuojama, kad naudojimasis dirbtiniu intelektu vyks pagal Jevonso paradoksu vadinamą ekonominį principą, numatantį, kad technologiniai patobulinimai, padidinę išteklių naudojimo efektyvumą, lemia ne šių išteklių suvartojimo sumažėjimą, o jo padidėjimą.
Problemos mastas
Praėjusiais metais duomenų centrai jau suvartojo tiek pat elektros energijos, kiek Saudo Arabija, užimanti 11-ąją vietą tarp didžiausių elektros energijos vartotojų pasaulyje.
