Prancūzijos pasiūlymas išplėsti savo branduolinį atgrasymą kol kas sudomino devynias Europos valstybes, tačiau kitoms šalims vis dar neaišku, kokios papildomos naudos šis planas suteiktų, be jau esamo JAV branduolinio skėčio.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Euractiv“ originalus kūrinys.

Praėjusią savaitę Norvegija, ilgą laiką maniusi, kad jos saugumą geriausiai užtikrina glaudus bendradarbiavimas su Vašingtonu, paskelbė ketinanti prisijungti prie Prancūzijos „priešakinio atgrasymo“ iniciatyvos ir papildyti aštuonių tokius ketinimus jau anksčiau išreiškusių šalių – Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Belgijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos ir Jungtinės Karalystės – grupę.

Kaip „Euractiv“ sakė Strateginių tyrimų fondo vyresnysis strateginio ginklavimosi analitikas Etienne`as Marcuzas, šis pokytis siunčia labai aiškų signalą tiek Europos sąjungininkams, tiek Vašingtonui ir gali paskatinti kitas regiono šalis sekti šiuo pavyzdžiu.

Rytų flangas