Norvegijai prisijungus prie Prancūzijos priešakinio branduolinio atgrasymo programos, stebėtojai tai vadina dar vienu pavyzdžiu, kaip šalys persvarsto savo saugumo strategiją smunkant pasitikėjimui Jungtinėmis Valstijomis. Emmanuelio Macrono inicijuotu dialogu siekiama į atgrasymo planus įtraukti daugiau Europos valstybių, nors pagrindinis veiksnys ir toliau išlieka Amerikos branduolinis arsenalas.
Norvegija tapo aštuntąja Europos valstybe po Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir grupės kitų, išreiškusių norą glaudžiau bendradarbiauti branduolinio atgrasymo iniciatyvoje, kurią, mažėjant pasitikėjimui Jungtinėmis Valstijomis, inicijavo Prancūzija – viena iš poros Europos šalių, turinčių savo branduolinį arseną.
„Daug metų Prancūzijos branduolinis arsenalas buvo susietas tik su pačios Prancūzijos saugumu. Dabar Prancūzija pradeda dialogą su sąjungininkais dėl to, kaip jos branduoliniai ginklai galėtų prisidėti prie Europos saugumo ir karinių pavojų atgrasymo“, – kalba Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
Dialogas reiškia, kad kaip ir kitos šalys Norvegija ateityje galėtų dalyvauti pratybose, dalytis informacija, ir, svarbiausia – esant reikalui – savo teritorijoje laikinai priimti branduolinį užtaisą galinčius nešti prancūzų naikintuvus.
