Lietuva entuziastingai priėmė Prancūzijos siūlymus prisiglausti po prancūzų „branduoliniu skėčiu“, dabar diskutuojama dėl galimybių į Lietuvos uostus įplaukti laivams su masinio naikinimo ginklais. Tai reakcija į Rusijos ir Baltarusijos veiksmus, bet ar branduoliniai ginklai iš tiesų atgraso? „Teorija, ar branduoliniai ginklai atgraso ir užkerta kelią karams, yra beveik teologinė – tai tikėjimo dalykas. Tiki tuo arba ne, nes jokių įrodymų nėra“ – išskirtiniame interviu LRT.lt teigia nevyriausybinės organizacijos „Pax sapiens“ Atvirojo branduolinio tinklo programos direktorius Andreas Persbo.
Žmonija tokių ginklų neišvengiamai atsisakys, tačiau tai dešimtmečių ar net kelių šimtmečių klausimas, įsitikinęs A. Persbo.
„Aš linkstu galvoti, kad jie neatgraso. Pasaulinis karas kažkuriuo metu žmonijos istorijoje būtinai vyks, Baltijos šalių gyventojai mano greičiau nei aš, bet jis vyks. Ir tada turėsime kariauti karą turėdami branduolinių ginklų. Tai dramatiškai didina riziką. Ar tai reiškia, kad jie bus panaudoti – nežinau“, – teigia ekspertas.
Jis turi sukaupęs keliasdešimties metų patirtį dirbant branduolinių ginklų stebėjimo ir neplatinimo srityje. Vilniuje jis dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo vardo konferencijoje.
