Žmonės prekybos centre gali dešimt minučių tyrinėti produkto etiketę ir panikuoti pamatę „E621“, tačiau vos per kelias sekundes patiki socialiniuose tinkluose išgirstu teiginiu, kad „šis produktas sukelia vėžį“ arba kad „atsisakius glitimo išsispręs visos sveikatos problemos“. Kodėl taip lengvai pasiduodame baimei? Kodėl „fit“ produktai dažnai tėra brangiai parduodama iliuzija? Ir kodėl šiandien didelė grėsmė gali būti ne maistas, o dezinformacija apie jį? Apie tai rašoma Vilniaus kolegijos pranešime žiniasklaidai.
Vilniaus kolegijos (VIKO) Agrotechnologijų fakulteto prodekanė, Sveikatos priežiūros fakulteto docentė dr. Erika Kubilienė ir Chemijos ir maisto technologijos katedros lektorė, maisto technologė Elena Grinė sako pastebinčios paradoksalią situaciją – žmonės šiandien labiau bijo mokslu pagrįstų maisto priedų nei internete plintančių mitų.
Dr. E. Kubilienė sako, kad maisto priedų baimė turi labai gilias psichologines, evoliucines šaknis. „Žmogaus smegenys yra užprogramuotos saugotis nuo apsinuodijimo. Sudėtingi cheminiai pavadinimai etiketėse, tokie kaip mononatrio gliutamatas ar natrio benzoatas, pasąmonėje įjungia pavojaus signalą, kad tai yra sintetinė, nepažįstama, vadinasi, potencialiai nuodinga medžiaga“, – dėsto dr. E. Kubilienė.
