Gegužės 19 d. visuotinį šeimų pasipiktinimą sukėlė situacija, kai paraišką dėl paramos būstu programos lėšų buvo galima pildyti 8 minutes, o vėliau forma tapo neaktyvi, nes visos skirtos lėšos buvo išnaudotos. Viešojoje erdvėje tai vadinta „žiurkių lenktynėmis“ ir „bado žaidynėmis“, kai teisę į būstą labiau nei įstatymas užtikrina sėkmė ir greitas internetas.
Susiklosčiusi situacija yra visiškai nenormali, šeimų nusivylimas ir pyktis yra suprantami, ir vis dėl to – tai niekaip negalėjo būti staigmena valdantiesiems. Jau praėjusios kadencijos Vyriausybė ėmėsi mažinti paramos dydžius, o kad panaikintų laukiančiųjų eilės – su kuo šeimos galėjo išbūti, o politikai ne –, buvo įvesta dabartinė sistema – paraiškos priimamos tol, kol yra pinigų, kuriuos galima skirstyti, o paskui sistema užsidaro, eilė „nusinulina“ ir linkima sėkmės kitąmet.
Dėl sparčiai kylančių būsto kainų ir mažėjančio jo įperkamumo, dėl platesnės iš lūpų į lūpas sklindančios informacijos, šeimų, pretenduojančių gauti paramą, kasmet vis daugėja. O pinigų vis mažinama – šiemet tik 5,6 milijonai eurų, kai anksčiau buvo kasmet skiriama bent po 10 mln. Sutikime, visos Lietuvos mastu, kai į paramą pretenduoti gali ir didmiesčių gyventojai, tai tėra trupiniai. Ir tą įrodė ilgai šeimų lauktas, ir tiek nusivylimo sukėlęs gegužės 19 d. rytas – lėšų užteko vos 8 minutėms.
