Įsivaizduokime, kad vienos įmonės sprendimai lemia, kokiais kompiuteriais gali dirbti mūsų mokyklos, savivaldybės ir ministerijos, kiek kainuos jų kasdien naudojamos programos, kur bus laikomi duomenys ir kaip lengvai juos bus galima perkelti kitur. Įmonei pakeitus kainas, techninius reikalavimus ar paslaugų teikimo sąlygas, prisitaikyti tenka valstybei. Tai jau ne vien patogumo klausimas. Tai – strateginė priklausomybė.
Europos Komisijos duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Europos Sąjungoje naudojamų skaitmeninių produktų, paslaugų, infrastruktūros ir intelektinės nuosavybės yra ne ES kilmės. Už ne europietiškus, daugiausia kurtus JAV, uždaro kodo skaitmeninius produktus ir paslaugas Europa kasmet sumoka apie 264 mlrd. eurų.
JAV technologijos pasirinktos dėl kokybės ir patogumo. Problema prasideda tada, kai viešasis sektorius nebeturi tikro pasirinkimo, o perėjimas prie kito tiekėjo tampa toks sudėtingas ir brangus, kad konkurencija lieka tik popieriuje, o įsitvirtinus monopolijoms kyla grėsmė, kad už paslaugas teks mokėti daugiau arba ilgainiui gali nukentėti paslaugų kokybė.
Serveris Europoje dar nereiškia europinės kontrolės
Didžiausias pavojus kyla ne dėl užsienietiško logotipo kompiuterio ekrane. Jis atsiranda tuomet, kai kartu su programine įranga kitai jurisdikcijai atiduodame dalį savo duomenų, infrastruktūros ir sprendimų kontrolės.
