Valstybės saugumą lemia ne tik karinė parengtis, gynybos finansavimas ar strateginės infrastruktūros apsauga. Ne mažiau svarbu, ar visuomenė geba suprasti sudėtingą informaciją, įvertinti jos patikimumą ir atsispirti manipuliacijoms. Ką tyrimai atskleidžia apie Lietuvos gyventojų gebėjimus atpažinti klaidinančią informaciją ir ką galime daryti, kad būtume atsparesni propagandai?
Socialiniai tinklai yra pagrindinė Rusijos propagandos sklaidos priemonė Lietuvoje, nurodoma 2026 m. Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Žvalgybos institucijų vertinimu, informacinėmis kampanijomis siekiama mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir NATO, kurstyti nesantaiką bei silpninti paramą Ukrainai. Priešiška informacija pritaikoma ir prie jaunų žmonių įpročių – skleidžiama trumpais vaizdo bei garso įrašais, memais ir kitu pramoginiu turiniu, rašoma „Švietimas #1“ pranešime žiniasklaidai.
Tačiau Lietuva pagal visuomenės atsparumą dezinformacijai užima tik 15-ąją vietą tarp 41 Europos šalies ir gerokai atsilieka nuo šeštoje vietoje esančios Estijos, rodo 2026 m. Europos medijų raštingumo indeksas.
Be to, Baltijos šalių kovos su informacijos sutrikimais centro paskelbti pirminiai apklausos rezultatai rodo, kad beveik pusė iš maždaug 100 Lietuvoje apklaustų studentų netikrina internete rastos informacijos šaltinio, jeigu turinys jiems atrodo naudingas.
