„Dar yra žmonių, kurie neblogai prisimena tarpukario butus, šiek tiek jaunesni dalinasi prisiminimais apie sovietmečiu gyvenusius senelius ar gimines ir visi jie sutinka, kad kauniečiai labai ilgai, gal net iki 2000-ųjų, sugebėjo išlaikyti daug tarpukario etiketo taisyklių, o dažnuose namuose tarpukario interjerai išliko beveik nepakitę“, – sako istorikė, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė, knygų autorė dr. Ingrida Jakubavičienė, rašoma leidyklos „Alma littera“ pranešime žiniasklaidai.
Parašiusi knygas apie prezidentą Antaną Smetoną ir artimiausius jo aplinkos žmones, I. Jakubavičienė naujoje savo knygoje „Namai. Miestas, žmonės ir kasdienybė tarpukario Lietuvoje“ tyrinėja tarpukario Kauno kasdienybę. Istorikė atveria duris į laikinosios sostinės namus ir butus – nuo salono iki tarnaitės kambarėlio. Knygos herojai, o kartu ir bendraautoriai – čia gyvenę, namus ir buitį kūrę žmonės. Jų prisiminimus ir liudijimus istorikė papildė architektūros istorikų tyrimais ir ano meto spauda.
„Namų istorijas dažniausiai jungia meilė – ryšiai, siekiai sukurti ką nors vertinga ir palikti dalelę savęs ateinančioms kartoms. Tikiu, kad iš įvairių šaltinių sudėliotas istorinis, vaizdingas ir kartais emocingas pasakojimas padės pajusti, ką žodis „namai“ reiškė anuomet, ir galbūt leis geriau suprasti, ką jis reiškia mums šiandien“, – sako istorikė.
