Biografinis filmas apie Michaelą Jacksoną baigiasi titru „Jo istorija tęsiasi“ ir netyčia pasako kiek daugiau, nei iš tiesų norėtų.
Atrodytų, sakinys yra visiškai nekaltas, netgi logiškas. Filmo siužetas nutrūksta 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. M. Jacksonas pagaliau galutinai nutraukia ryšius su tėvo vadovauta grupe, išleidžia albumą „Bad“ ir pradeda koncertų turą. Tai kūrybinis atlikėjo karjeros pikas, tačiau toli gražu ne pabaiga.
Bet velnias slypi detalėse. Biografiniuose filmuose nebūtina perteikti viso filmo herojaus ar herojės gyvenimo kelio. Tokiais atvejais, besibaigiant pasakojimui, įprasta tekstiniu pavidalu nubrėžti labai apčiuopiamą istorinę perspektyvą. Nurodyti kitų svarbių karjeros ir gyvenimo aplinkybių datas, pasiekimų skaičius, esminių iki šiol artimų buvusių žmonių likimų vingius.
Pavyzdžiui, pernai pasirodžiusiame filme apie Bobą Dylaną toks tekstas papasakoja, kad netrukus atlikėjas išleis vieną svarbiausių karjeros albumų, o ilgainiui pelnys Nobelio premiją, kurios neatvyks atsiimti. Bazo Luhrmanno „Elvio“ pabaigoje sužinome, kad E. Presley`io vadybininkas buvo pagaliau patrauktas atsakomybėn už dainininko išnaudojimą tik po jo mirties, o pats Elvis iki šiol yra visų laikų populiariausias solo artistas.
