Tuo metu, kai visi iki soties šaipėsi iš ne itin vykusiai pateikto ministrės siūlymo rengti diskotekas, „Facebook“ išmetė The New York Times straipsnį, kuriame keliamas klausimas: kur dingo vyrai? Labai rekomenduoju jį paskaityti. Laukiau, kol pasirodys tokių straipsnių, nes jų atsiradimą buvo galima nuspėti. Pradėsiu nuo to, kad ministrės pasiūlymas man nepasirodė nei juokingas, nei beprasmis. Bet apie viską iš eilės.
Pastarosiomis dienomis labai daug diskutuojame apie siūlymus leisti taikyti pagalbinį apvaisinimą vienišoms moterims. Kaskart tam paprieštaravęs sulaukiu aršios kai kurių moterų reakcijos. Su viena iš pašnekovių gerokai įsikalbėjus išgirdau pareiškimų, kad nėra pakankamai gerų vyrų, kad nėra iš ko rinktis ir t. t. Esą vyrų pilnos pakampės, tačiau tinkamą partnerį rasti sunku. Įdomus požiūris.
Ir štai kaip tyčia beveik tą pačią dieną perskaičiau politinio oponento, ekonomisto ir parlamentaro Raimondo Kuodžio straipsnį apie tai, kad pralaimėjome kultūrinį karą dėl vaikų. Su tuo sutinku. Tačiau pridurčiau, kad pralaimėjome arba vis dar pralaimime kultūrinį karą ir santykių srityje.
Ar esate girdėję tokius terminus kaip mizoginija (liguista neapykanta moterims)? O seksizmas, seksualinis smurtas ir priekabiavimas ar feminizmas? Neabejoju, kad girdėjote. O ar esate girdėję terminą „mizandrija“? Smalsesni nesunkiai jį susiras internete. Kodėl apie tai kalbu? Ogi dėl tos pačios taip plačiai deklaruojamos ir siekiamos „lygybės“.
