ES numatyta fiskalinio lankstumo galimybė sudaro sąlygas Lietuvai sparčiau investuoti į ateities energetiką. Tai mažintų vartotojų sąskaitas, stiprintų verslo konkurencingumą ir padėtų išsilaisvinti iš priklausomybės nuo iškastinio kuro.
Pastaruoju metu Europos Sąjunga patyrė vieną energetikos krizę po kitos – pradedant Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą 2022 metais ir baigiant laivybos sutrikdymu Hormuzo sąsiauryje.
Be to, netrūko ir regioninių incidentų, tokių kaip povandeninio elektros energijos kabelio tarp Suomijos ir Estijos nutraukimas. Visa tai reikšmingai paveikė tiek Lietuvos vartotojus, tiek vietos verslo konkurencingumą.
Situaciją pakeistų energetikos transformacija – perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių. Tai leistų Lietuvai mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir sumažinti nepalankių jo kainų svyravimų poveikį. Tačiau tam reikia reikšmingų investicijų.
Europos Komisija, matydama situaciją Europoje, tiesia pagalbos ranką. Europos Sąjungos šalys dabar gali prašyti fiskalinio lankstumo priemonėms, susijusioms su investicijomis į atsinaujinančią energetiką, baterijas, šilumos siurblius, įkrovimo infrastruktūrą ir renovaciją.
