Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje vyksta istoriniais vadinami rinkimai. Apklausos rodo, kad pirmą kartą valdžią užsitikrinti gali kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“. Neabejojama, kad tai sukeltų atgarsį visoje šalyje ir suduotų smūgį kraštutinės dešinės įtaką mažinti žadėjusiam kancleriui Friedrichui Merzui. Kodėl Saksonijos-Anhalto gyventojai renkasi balsuoti už „Alternatyvą Vokietijai“ pasakoja Magdeburgo Oto fon Gerikės universiteto politologas Nikolas Šponas.
– Kodėl „Alternatyva Vokietijai“ apklausose pirmauja tokia didele persvara? Ar tai yra protesto balsas prieš federalinę vyriausybę, ar žmonės iš tikrųjų palaiko šios partijos darbotvarkę?
– Sakyčiau, daugeliui tai yra nuoširdus „Alternatyvos Vokietijai“ palaikymas, bet ne dėl temų, už kurias partija pasisako, o dėl bendros idėjos, kurią jie pabrėžia: daryti viską kitaip arba, kaip skelbia rinkimų plakatuose: viskas yra įmanoma.
Ir norint suprasti, kodėl žmonės taip desperatiškai nori pokyčių valdžioje, manau, turime kalbėti apie istorines problemas, su kuriomis Saksonija-Anhaltas susidūrė po Vokietijos suvienijimo.
Saksonijoje-Anhalte fiksuotas didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas iš visų Vokietijos federalinių žemių. Ir tai labiausiai matoma Saksonijos-Anhalto kaimo vietovėse. Geras pavyzdys yra Volfenas, miestas, kuris VDR laikais buvo chemijos pramonės centras.
