Naujas tyrimas rodo, kad prieš du dešimtmečius uždrausti toksiški antipireniniai junginiai ir toliau nuodija nuosėdas bei dirvožemį visoje Europoje. Mokslininkams didžiausią susirūpinimą kelia būtent šių junginių patvarumas maisto grandinėse ir patalpose, kur žmogus su jais yra tiesioginiame sąlytyje.
Aptariamos cheminės medžiagos yra PBDE (polibrominti difenileteriai), anksčiau plačiai naudoti dėl ugniai atsparių savybių. Jie buvo dedami į statybines medžiagas, elektronikos prietaisus, automobilius, lėktuvus, baldų audinius ir paminkštinimus – praktiškai į viską, kas galėjo užsidegti, rašo „ScienceAlert“.
Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ėmė ryškėti jų savybė kauptis gamtoje ir žmogaus organizme. Visgi, nepaisant fakto, kad PBDE randama mūsų organizmuose ir aplinkoje, jų tikrąjį poveikį sveikatai (panašiai kaip ir „amžinųjų chemikalų“ bei mikroplastiko atveju) sunku tiksliai nustatyti. Didesnė dalis duomenų apie jų toksiškumą yra gauta iš nedidelių laboratorinių tyrimų su gyvūnais arba iš stebėjimo tyrimų su žmonių populiacijomis, galinčių atskleisti tik statistinius, bet ne priežastinius ryšius.
Tačiau šių tyrimų rezultatai, susieję PBDE poveikį su kepenų, skydliaukės ir krūties vėžiu, o galbūt ir su reprodukcine sveikata, buvo pakankami, kad 2004 m. Europos Sąjunga pradėtų drausti įvairias PBDE formas.
