Gatves, tiltus, šaligatvius ir inžinerinius tinklus būtina remontuoti. Miestas, kuris neatnaujina savo infrastruktūros, problemas tik atideda ir ateityje už jas sumoka dar brangiau. Todėl klausimas nėra, ar Vilnius turi būti remontuojamas. Klausimas – ar darbai atliekami tinkamu metu, tinkamose vietose ir pakankamai koordinuotai.
Šis klausimas aktualus ne tik sostinės gyventojams. Kiekvieną rytą į Vilnių iš rajono vyksta žmonės, kurių darbo vietos, vaikų mokyklos, gydymo įstaigos, universitetai ir pagrindinės paslaugos yra mieste. Kai remontuojama viena iš svarbiausių sostinės arterijų, pasekmes iš karto pajunta Nemenčinės, Riešės, Avižienių, Rudaminos, Pagirių, Nemėžio, Zujūnų ir kitų aplinkinių gyvenviečių žmonės.
Administracinė riba kasdienėje kelionėje neegzistuoja. Vilniaus miesto spūstis labai greitai tampa Vilniaus rajono spūstimi.
Rugsėjis neturėtų būti netikėtumas
Rugpjūčio pabaigoje JUDU žemėlapyje buvo fiksuojama beveik 100 remonto taškų, o darbai dar vyko maždaug 14 kilometrų gatvių atkarpų. Tarp jų – Švitrigailos, P. Lukšio, A. Goštauto, Kalvarijų, S. Konarskio, Jogailos, Trakų, V. Kudirkos ir kitos svarbios miesto gatvės.
