Savaitgalį praūžusi audra dalį Lietuvos gyventojų „atjungė nuo pasaulio“ – jie neturėjo, o kai kurie neturi iki šiol elektros, vandens, dėl išvirtusių medžių negalėjo išvažiuoti iš kiemo, be to, negalėjo su niekuo susisiekti, nes nebuvo mobiliojo ryšio. Dėl klimato kaitos Lietuvoje audrų tik daugėja, o agresyvus kaimynas, atrodo, savo apsukų nemažina, tad mobilusis ryšys tampa kritiniu gyventojų poreikiu. Kyla klausimas, ar galima ką nors padaryti, kad ištikus panašioms gamtos sąlygoms ar nacionalinio saugumo krizės atveju ryšio neprarastume.
Telekomunikacijų bendrovės praneša, kad trečiadienį dar neveikė maždaug po 50 jų mobiliojo ryšio stočių. Savaitgalį praūžusi audra paveikė iš viso 66 tūkst. vartotojų. Didžiausias poveikis ryšio paslaugoms buvo fiksuotas šiaurės rytinėje, centrinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse.
Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur dalis gyventojų neturi elektros, mobiliojo ryšio, sutrikęs vandens tiekimas ir vis dar sudėtinga važiuoti kai kuriais keliais, rugpjūčio 24 d. buvo paskelbta ekstremali situacija.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kelia netinkamus prioritetus – labiau rūpinasi vadinamųjų baltųjų zonų (sričių, kur Lietuvoje ir įprastomis sąlygomis vis dar nėra mobiliojo ryšio) padengimu nei telekomunikacijų tinklo atsparumu.
