Rugpjūčio 22-osios audra Lietuvai pateikė sąskaitą. Ir ji yra ne tik už nulaužtus medžius, nuplėštus stogus ar sugadintą turtą. Be elektros vienu metu liko beveik 270 tūkstančių vartotojų. Praėjus beveik dviem savaitėms, daliai žmonių elektros tiekimas vis dar neatkurtas. Finansų ministerijos preliminariu vertinimu, audros poveikis elektros energetikos infrastruktūrai ir vartotojams sudaro apie 17 mln. eurų.
Galime viską nurašyti gamtos stichijai. Galime sakyti, kad audra buvo išskirtinė, vėjas – per stiprus, o medžiai – per aukšti. Tačiau patogiau kaltinti gamtą, nei užduoti nepatogų klausimą sau: ar savo pačių sukurtais teisės aktais ir draudimais nepadarėme elektros tinklo pažeidžiamesnio, negu jis turėtų būti?
Medžiai ir elektros linijos – problema, apie kurią žinojome
Tai nėra naujiena, atsiradusi rugpjūčio 22-osios vakarą. ESO dar prieš kelerius metus skelbė, kad apie 55 proc. oro linijų atsijungimų įvyksta dėl augmenijos – medžių ir jų šakų. Lietuvos skirstomajame tinkle vis dar yra dešimtys tūkstančių kilometrų oro linijų. Vadinasi, riziką žinojome.
Ir vis dėlto metų metus elektros linijų trasų priežiūra susiduria su tuo pačiu konfliktu: viena vertus, energetikai privalo užtikrinti patikimą elektros tiekimą, kita vertus, kiekvienas medžio kirtimas ar platesnis trasos išvalymas gali tapti procedūrų, draudimų, derinimų ir viešo pasipiktinimo objektu.
