Tadas Žvirinskis – poetas, prozininkas, vertėjas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Pirmoji autoriaus poezijos knyga „Dvynys“ išleista legendinėje Vaidoto Oškinio leidykloje 1995 m. Na, o dabar mano rankose – naujausia T. Žvirinskio eilėraščių knyga „Gyvatės metai“. Ją 2026 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
„Gyvatės metai“ susideda iš penkių skyrių, juose dauguma eilėraščių, išskyrus tam tikras išimtis, yra rimuoti. Skaitant eilėraštį po eilėraščio susidaro įspūdis, kad autorius gana deklaratyviai atmeta šiuolaikinės poezijos audinį. Tai galima laikyti savotiška knygos poetine ašimi.
Pirmasis skyrius žymimas pagal mėnesius, pradedant lapkričiu ir baigiant spaliu. Tokie ir yra užfiksuoti „Gyvatės metai“, tarsi uroboras, ryjantis savo uodegą. Eilėraščių poveikis skirtingas, kartais autoriui ne iki galo pavyksta sugauti emociją: „ir gersime iš taurių rūko pieną, / Pasaldintą medum prisiminimų“ (p. 10). Ir yra šaunių pabaigų, kai visas tekstas gražiai vystosi ligi pat pabaigos: „Ar meilė vis dar ima viršų? / Praslysta klausimai paviršium / Ir nyksta gruody neįgalūs“ (p. 11).
„Gyvatės metai“ susideda iš penkių skyrių, juose dauguma eilėraščių, išskyrus tam tikras išimtis, yra rimuoti.
