Pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukus Vakarų Nilo karštligės atvejams Graikijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį – ši uodų platinama liga Europoje nėra nauja, o jos atvejų registruojama tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Nors Lietuvoje ligos atvejų kol kas nenustatyta, specialistai planuoja stebėjimo darbus, skelbia VMVT.
Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, nuo 2026 m. ligos plitimo sezono pradžios iki rugpjūčio 13 d. devyniose Europos šalyse nustatytos 77 Vakarų Nilo viruso paveiktos teritorijos. Daugiausia jų registruota Italijoje (40), Graikijoje (13) ir Rumunijoje (12). Paveiktų teritorijų taip pat nustatyta Prancūzijoje, Šiaurės Makedonijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Kosove ir Serbijoje.
Šiemet šios šalys jau pranešė apie 429 infekcijos atvejus žmonėms, iš jų 224 – Italijoje ir 105 – Graikijoje.
Vakarų Nilo karštligė yra zoonozė, galinti pasireikšti į gripą panašiais simptomais. Svarbiausias viruso rezervuaras gamtoje yra užsikrėtę paukščiai, o jo pernešėjai – Culex spp. uodai. Užsikrėtę nuo infekuotų paukščių, uodai virusą įgeldami gali perduoti žmonėms ir gyvūnams. Tiesiogiai nuo žmogaus žmogui ar nuo gyvūno žmogui virusas neplinta.
