Vėžiu sergantiems pacientams dažnai tenka kovoti ne tik su pačia liga. Gydymą gali apsunkinti ir infekcijos ar kitos komplikacijos, todėl pacientams tenka vartoti kelis skirtingus vaistus. Kuo daugiau preparatų skiriama, tuo didesnė jų tarpusavio sąveikos rizika, todėl mokslininkai ieško sprendimų, kurie ateityje leistų vienu junginiu spręsti daugiau nei vieną problemą, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime žiniasklaidai.
Kauno technologijos universiteto mokslininkėms pavyko sukurti naujus hibridinius junginius, kurie laboratoriniuose tyrimuose vienu metu mažino agresyvių vėžio ląstelių gyvybingumą ir slopino kai kurių bakterijų bei grybų augimą.
Tyrimuose tirtos plaučių, krūties vėžio ir melanomos ląstelės.
„Hibridinė molekulė – tai dvigubo poveikio junginys, kuriame sujungtos dvi ar daugiau aktyvių struktūrų, galinčių veikti skirtingus biologinius taikinius. Tokios hibridinės molekulės leidžia veikti kelis biologinius mechanizmus vienu metu, o tai gali padidinti gydymo efektyvumą, sumažinti tikimybę, kad ląstelės taps atsparios“, – aiškina KTU Organinės chemijos katedros doktorantė Aida Šermukšnytė.
Pasak Organinės chemijos katedros mokslo darbuotojos dr. Ingridos Tumosienės, tokių junginių kūrimą skatina dvi didelės šiuolaikinės medicinos problemos – agresyvūs vėžio tipai ir didėjantis mikroorganizmų atsparumas antibiotikams. Pasak tyrėjų, būtent todėl tokie junginiai šiandien laikomi viena perspektyviausių vaistų kūrimo krypčių.
