Rytoj, rugpjūčio 25 d., Seimas pradės svarstyti prezidento veto dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės. Vetavęs Seimo sprendimą jos atsisakyti, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė kartelės taikymą atidėti iki 2029 m. rudens. Jei Seimas tam pritars, daugiau laiko pasirengti gaus ne tik mokiniai – dar trejus metus turės ir visa Lietuvos švietimo sistema. Nuo politinės valios priklausys, ar šį laiką panaudosime mokymosi spragoms mažinti, ar 2029-aisiais vėl nustebsime, kad dalis dešimtokų nesurenka net 4 balų.
Galime šį laiką praleisti toliau ginčydamiesi, ar ketvertas yra per aukštas reikalavimas dešimtokui, kurti naujas darbo grupes ir diskutuoti dėl patikrinimų turinio. Tačiau jei per šiuos trejus metus nespręsime priežasčių, dėl kurių mokiniai nepasiekia bazinio lygio, 2029-aisiais vėl grįšime prie tos pačios problemos. Tada vėl diskutuosime apie kartelę, nors tikrasis klausimas liks tas pats – kodėl dalis mokinių po dešimties metų mokykloje vis dar neįgyja bazinių gebėjimų.
Dėl vieno turėtume sutarti – prastas PUPP rezultatas neatsiranda staiga 10-oje klasėje. Tai labai vėlyvas signalas apie spragas, kurios kaupėsi ne vienus metus, tačiau nebuvo laiku pastebėtos ir sprendžiamos. Tad galime pakeisti statistiką ir visiems mokiniams leisti pereiti į 11-ą klasę, bet tai nepakeis to, ką jie iš tiesų moka.
