Vyriausybei pasiūlius panaikinti PUPP slenkstį, pagal kurį dešimtokai turėtų surinkti bent keturis balus, kad galėtų tęsti mokslą 11-oje klasėje, prezidentas Gitanas Nausėda šį sprendimą vetavo ir pasiūlė slenksčio įsigaliojimą atidėti iki 2029 metų rudens, rašoma „Švietimas #1“ pranešime žiniasklaidai.
Jei Seimas tam pritars, Lietuva turės dar trejus metus pasirengti. Tačiau ar per šį laiką bus sukurta tokia mokinių pažangos stebėjimo sistema, kuri leistų spragas pastebėti anksčiau nei 10 klasėje?
Lietuvos mokyklos jau renka daug skirtingos informacijos apie mokinių pasiekimus – mokiniai vertinami pamokose, vyksta nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai. Tačiau skirtingais etapais sukaupti duomenys ne visada atskleidžia nuoseklų vaiko pažangos vaizdą. Dalis jų lieka atskirose sistemose ar mokytojų užrašuose, todėl sunku laiku pastebėti, kada vaikas susidūrė su mokymosi sunkumais ir kokios konkrečios pagalbos jam reikia.
„Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė pabrėžia, kad vienas svarbiausių klausimų šiandien yra ne tai, ar Lietuvos švietimo sistema turi duomenų, bet ar geba juos susieti ir laiku panaudoti.
„Įsivaizduokime krepšinio rungtynes, kuriose komandos žaidžia visus keturis kėlinius ir renka taškus, bet švieslentėje nemato rezultato. Galutinį skirtumą jos sužino tik nuaidėjus sirenai, kai nieko pakeisti jau nebegalima. Panašiai nutinka ir švietime, kai išsamų vaiko mokymosi spragų vaizdą gauname tik per nacionalinį patikrinimą ar egzaminą. Individualizuota pažangos stebėjimo sistema leistų rezultatą stebėti nuolat – suprasti, kur vaikas stringa, kokios pagalbos ir kada jam reikia“, – sako L. Masiliauskaitė.
