Nuo rugsėjo 1 d. įsigalios Gynybos ir saugumo pramonės vystymo įstatymo pakeitimai – mažėja biurokratija siekiant pirkimams iš užsienio taikyti pramoninio bendradarbiavimo reikalavimus. Ką tai reiškia? Turime galimybę dalį gynybos išlaidų susigrąžinti į Lietuvos gynybos pramonę bei skatinti technologinių kompetencijų plėtrą savo šalyje.
Lietuvos gynybos pramonės plėtra jau ne vienoje Vyriausybės programoje buvo įvardijama kaip prioritetinė sritis. Sektorius vis dar ankstyvoje raidos stadijoje, bet augimo tempas – itin spartus. Inovacijų agentūros duomenimis, sektoriuje veikiančių 106 įmonių pajamos dar nesudaro 1 proc. BVP, tačiau eksporto apyvarta praeitais metais jau siekė beveik 300 mln. eurų – 3,5 karto daugiau nei 2023-aisiais.
Kokių instrumentų valstybė dar turi Lietuvos gynybos pramonei stiprinti?
Paprasčiausias ir pramonės atstovų jau pamėgtas atsakymas: „pirkit iš savų“. Tačiau lietuviškų tankų, haubicų ar raketinės oro gynybos dar negaminame – didžioji dalis Lietuvos 1-ajai mechanizuotai divizijai reikalingos modernios technikos atkeliaus iš užsienio.
Tiekėjų įsipareigojimas investuoti
