Jei rimtu veidu pasiūlai šleivą sprendimą – jis netampa geresnis. Būtent tokį naujoji Vyriausybė siūlo kaip tariamą išeitį, kuri neva turėtų saugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo. Akivaizdu, kad registras pats savaime nėra atsakymas į klausimą, kodėl tokie nusikaltimai kartojasi, kodėl jie metų metus lieka neatskleisti.
Turime nepasiduoti tuščiam politikavimui ir neapsimesti, kad sukūrėme nusikaltimus užkardančią priemonę vien todėl, kad įsteigėme viešą sąrašą.
Teisingumo ministrės mintis, kad registras pats savaime veiks kaip prevencinė priemonė, nes nusikaltimą padaręs žmogus nenorės jame atsidurti, atrodo daugiau nei keista. Žmogui, kuris ryžtasi seksualiniam nusikaltimui prieš vaiką, jau gresia viena griežčiausių sankcijų – laisvės atėmimas. Ši grėsmė nesustabdo nuo nusikaltimo padarymo. Tad kodėl turėtume manyti, kad dar vienas įrašas kitame sąraše bus ta riba, kurios nusikaltėlis bijos labiau nei įkalinimo?
Mokymai – tik pirmas žingsnis
Kaip pastebėti kylančias rizikas iki nusikaltimo? Kaip sukurti aplinką, kurioje vaikui būtų saugu prabilti? Kaip išmokti tikėti vaiku? Tai tik keli klausimai, į kuriuos būtina rasti atsakymus.
