Šią vasarą kartu su Stanislovu Buškevičiumi lankėmės Rygoje. Gražus, gyvas ir smagus miestas, į kurį visada malonu sugrįžti. O kadangi esu istorijos mėgėjas, kelionė nebūtų visavertė neužsukus į muziejų. Taip atsidūrėme Rygos istorijos ir laivininkystės muziejuje.
Muziejus tikrai įdomus. Vaikštinėjome, skaitėme, apžiūrinėjome eksponatus – ir staiga akis užkliuvo už vieno stendo. Jame 1581–1621 metų Rygos istorijos laikotarpis įvardytas kaip „Polish Period“ – „Lenkijos laikotarpis“. Akimirkai sutrikau – koks dar „Lenkijos laikotarpis“, jei tuo metu jau oficialiai egzistavo bendra lietuvių-lenkų valstybė? Juolab, kad Lietuvos vaidmuo Livonijos istorijoje prasidėjo gerokai anksčiau. O ir tiesioginių interesų Rygoje lietuviai turėjo gerokai daugiau nei lenkai.
1581 metais Ryga atsidūrė ne Lenkijos Karalystės, o Abiejų Tautų Respublikos – bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės valstybės – valdžioje. Tai visuotinai žinomas istorinis faktas.
16 amžiaus antrojoje pusėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) sparčiai augo žemės ūkio produkcijos – grūdų, miško, lino ir kitų prekių – eksportas į Vakarų Europą. Šiaurinėms LDK žemėms viena svarbiausių prekybos arterijų buvo Dauguva, vedusi tiesiai į Rygos uostą.
