JAV Iždo departamento pranešimo apie planuojamą ilgalaikių obligacijų supirkimo programą poveikis obligacijų pajamingumams buvo trumpalaikis.
Trečiadienį kiek kritę pajamingumai vakar sugrįžo į lygį, kuriame buvo prieš pranešimą, nepaisant Iždo sekretoriaus patikinimų, kad supirkimo apimtis gali būti didesnė nei 4 mlrd. dolerių, o pats Iždas turi ir daugiau priemonių paveikti obligacijų rinką. Visgi rinkų dėmesys krypsta į 40 trln. dolerių ribą peržengusią JAV skolą ir apie 1,3 trln. dolerių per metus siekiančius palūkanų mokėjimus jai aptarnauti. Tai yra antra pagal dydį biudžeto išlaidų eilutė, lenkianti gynybos išlaidas ir atsiliekanti tik nuo socialinės apsaugos išlaidų. Rinkos dalyviams prognozuojant, kad biudžeto deficitas artimiausiais metais išliks apie 6–7 proc. BVP, tiek skola, tiek palūkanų mokėjimai toliau augs, o tai didins fiskalinio tvarumo rizikas ir toliau darys spaudimą obligacijų pajamingumams.
Trumpuoju laikotarpiu atokvėpį obligacijų rinkai galėtų suteikti didesnis užtikrintumas, kad infliacija greitu metu bus grąžinta prie 2 proc. FED tikslo. Visgi tam, kad rinkos matomos infliacinės rizikos sumažėtų, reikia žemesnių naftos kainų, o tai, tebesitęsiant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, atrodo mažai tikėtina. Per pastarąsias dvi savaites „Brent“ naftos kaina nuosekliai didėjo, pakildama apie 20 proc. ir viršydama 93 dolerių už barelį. D. Trumpas vakar pranešė, kad prieš Iraną pradeda ekonominį karą, ir pagrasino visoms šalims, palaikančioms verslo ryšius su Iranu. JAV ekonominio spaudimo priemonės neabejotinai turės poveikį Irano ekonomikai, tačiau mažai tikėtina, kad tai pakeis Irano poziciją dėl pagrindinių reikalavimų, siekiant taikos susitarimo, kurių JAV nepavyko pakeisti kariniais veiksmais. Tad rinkoje vis labiau stiprėja suvokimas, kad greito situacijos sprendimo tikėtis neverta, ką ir atspindi kylančios energijos kainos.
