JAV akcijų biržos vakar fiksavo trečią iš eilės raudoną dieną, investuotojams vertinant karo Irane perspektyvas ir infliacijos rizikas, keliančias obligacijų pajamingumus į rekordines aukštumas. NASDAQ vakar traukėsi 0,84 proc., o S&P 500 – 0,67 procento. Tarp sektorių labiausiai krito žaliavų (-2,3 proc.), komunikacinių paslaugų (-1,6 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,3 proc.) įmonės, o daugiausia kilo sveikatos priežiūros (+1,1 proc.) ir energetikos (+1 proc.) sektoriai.
Prastus rezultatus vakar demonstravo ir beveik visos didžiosios technologijų bendrovės – „Nuostabųjį septynetą“ sekantis indeksas krito 1,3 procento. „Alphabet“ akcijų kaina vakar smuko 2,3 proc., įmonei pranešus, kad po 25 metų bus keičiamas ikoniniu tapęs „Google“ paieškos langelis, kuris taps panašus į dirbtinio intelekto pokalbių robotą, palaikomą „Gemini 3.5“ modeliu. Nepaisant vakarykščio „Alphabet“ akcijų atsitraukimo, įmonė investuotojų vis dar matoma kaip viena pagrindinių lyderių DI technologijų srityje, todėl jos akcijų kaina per pastaruosius metus yra paaugusi apie 140 procentų.
Investuotojai lauks šiandien po reguliarių prekybos valandų skelbiamų „Nvidia“ ketvirčio finansinių rezultatų. Analitikai tikisi, kad įmonė per ketvirtį bus sugeneravusi beveik 80 mlrd. JAV dolerių pajamų, o grynasis pelnas viršys 43 mlrd. JAV dolerių. Įmonės akcijų kaina šiuo metu yra arti rekordinių aukštumų, atspindėdama itin didelius investuotojų lūkesčius, todėl svarbūs bus ne tik faktiniai rezultatai, bet ir gairės dėl ateities augimo, kurios galėtų pateisinti esamą akcijų kainą bei palaikyti dirbtinio intelekto technologijos naratyvą, kuris pastarosiomis savaitėmis kėlė biržas į naujas aukštumas. „Nvidia“ svoris S&P 500 indekse siekia apie 7,5 proc., todėl įmonės rezultatai gali turėti stiprų poveikį visam indeksui.
