Prieš 35 metus Maskvoje prasidėjo vadinamasis Rugpjūčio pučas. Tai buvo bene paskutinis dalies komunistų bandymas sustabdyti vykstančias reformas ir Sovietų Sąjungos žlugimą. Apie tai, kas Rusijos laukė po šių įvykių ir kas šioje šalyje vyksta šiandien, – LRT pokalbis su rusų kilmės JAV istoriku Jurijumi Felštinskiu.
– Lygiai prieš 35 metus Maskvoje prasidėjo pučas. Istoriškai jis laikomas nesėkmingu, bet ar iš tikrųjų taip buvo? Juk po dešimties metų į Rusijos valdžią sugrįžo jėgos struktūrų atstovai – Putino asmenyje.
– 1991 metų rugpjūčio pučas buvo dalis kaskadinės saugumiečių operacijos, kuria siekta užgrobti valdžią Rusijoje. Operacija buvo padalyta į du etapus ir numatė dvi galimybes. Pirmoji – kad pučistai laimi, ir tada Sovietų Sąjungos priešakyje atsiduria sovietų KGB pirmininkas Vladimiras Kriučkovas. Antroji – kad pučistai nelaimi. Ir tada prasideda būtent ta demokratinė revoliucija, kurios liudininkais mes visi buvome.
Valstybės saugumo struktūros bet kuriuo atveju atsidurdavo nugalėtojo pozicijoje, nes pirmuoju atveju valstybės priešakyje realiai būtų atsidūręs Kriučkovas, o antruoju – saugumiečiai atsikratytų Komunistų partijos valdžios monopolio.
Ir iš tikrųjų tai buvo pagrindinis saugumiečių uždavinys nuo pat 1918 metų kovo, dar Dzeržinskio (Feliksas Dzeržinskis – sovietinės represinės slaptosios policijos ČK įkūrėjas bei vadovas – LRT.lt) laikų. Todėl tai, ką mes visi matėme kaip demokratinės revoliucijos pergalę, iš tikrųjų reikėtų vertinti kaip pirmąjį saugumiečių atėjimo į valdžią etapą.
