Nors statistikai skelbia, kad vidutinė maisto krepšelio kaina Latvijoje šiemet yra žemesnė nei pernai, Latvijos politikai paskelbė kovą maisto infliacijai ir nuo šių metų liepos laikinai – metams – sumažino PVM tam tikriems baziniams maisto produktams. Tiesa, Lengvatinio PVM maistui ar tam tikrų produktų krepšeliui praktika yra populiari Europoje, skirtingos aprėpties PVM lengvatas maisto produktams turi didžioji dalis ES narių ir tam yra argumentų tiek už, tiek prieš. Taigi, ką reikėtų įvertinti Lietuvai stebint tokį kaimynės eksperimentą?
Pirmojo mėnesio rezultatai rodo, kad Latvijos sprendimas mažinti PVM daliai pagrindinių maisto produktų davė apčiuopiamų rezultatų. Dar gegužę Latvijos ekonomikos ministerija susitarė su gamintojais, perdirbėjais ir prekybininkais, kad lengvatos poveikis būtų visiškai perkeltas į galutines kainas. Liepą maistas ir nealkoholiniai gėrimai Latvijoje per metus atpigo 3,1 proc., o vien per mėnesį – 2 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo atpigusi duona, paukštiena, nugriebtas pienas ir kiaušiniai – būtent tie produktai, kuriems PVM buvo sumažintas.
Vis dėlto, būtų per anksti šį rezultatą vadinti politikų kovos su kainomis pergale. Maisto kainas veikia daugybė įvairių veiksnių, tad PVM lengvatos poveikis ilgainiui gali „pasiklysti“ maisto pridėtinės vertės grandinėje ir jo nauda galutinio vartotojo nepasiekti, arba pasiekti nepilna apimtimi. Todėl Latvijai visą lengvatos galiojimo laiką teks atidžiai stebėti, ar sumažintas mokestis iš tiesų pasiekia vartotojo piniginę. Žinoma, tokia nuolatinė kontrolė kainuoja mokesčių mokėtojams.
