Reportažų cikle „Nepamirštas Vilnius“ – pasakojimas apie Kirdiejų rūmus. Skirtingu laikotarpiu čia buvo įsikūręs ir universiteto gamtos istorijos kabinetas, Dainų šventės komitetas, butai, baras, veikė vienas pirmųjų skvotų. Dabar rūmai jau kelis dešimtmečius stovi apleisti. Tačiau po kelerių metų juose duris atvers Vilniaus miesto muziejus.
Prie Bernardinų sodo Barboros Radvilaitės gatvėje esantys Kirdiejų rūmai pirmą kartą paminėti 17 amžiaus pradžioje, kai čia iškilo Renesanso stiliaus pastatas su arkada kiemo pusėje. Pirmasis rūmų savininkas – Vladislovas Antanas Kirdiejus, kuriam mirus savininkai ne kartą keitėsi, kaip ir pats pastatas. 18 amžiuje rūmai nuniokoti, amžiaus pabaigoje perduoti Vilniaus universitetui. Pastate įrengti butai profesoriams, rūmams priklausiusioje teritorijoje įkurtas botanikos sodas.
„Žinoma, kad kai tas paskutinis Kirdiejus Juozapas numirė 18 a. pr., tai paveldėjo šituos pastatus lyg jo teta ar žmona, tas namas ėjo iš rankų į rankas, vienuose dokumentuose aptikom, kad 1737 m. jis jau minimas kaip griuvėsiai. Toks neaiškus likimas. Galiausiai istorija, kuri jau fiksuota, tyrinėta, prasideda 1787 m., kai šitą pastatą su priklausiniais įsigyja Vilniaus universitetas, tada yra rekonstruojamas pastatas, yra išlikę rekonstrukcijos planai, labai abstraktūs, bet vis tiek. Čia įsikuria VU gamtos istorijos kabinetas, ir profesoriau butas, kuris dėsto tą gamtos istoriją, – Stanislovas Bonifacas Junzilas, kuris yra pagrindinis, pats svarbiausias botanikos sodo Sereikiškėse kūrėjas“, – sako Vilniaus miesto muziejaus direktorė dr. Rasa Antanavičiūtė.
